kilmingas — kilmi̇̀ngas, kilmi̇̀nga bdv. Kilmi̇̀ngas žmogus … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
didus — didùs, ì adj. (4) 1. gausus, apstus: Kukavo rytą ir vakarėlį, kol iškukavo jauną dukrelę, iš tetušėlio didų pasogėlį Brž. Eina, plaukia per gireles vaiskas, didus vaiskelis KrvD53. 2. stiprus, smarkus: Oi dėl to graudžia graudus grausmelis, ba… … Dictionary of the Lithuanian Language
didžiagiminis — didžiagiminis, ė (neol.) smob. kas kilmingas: Tarė Šiaurės šeimininkė savo žentui Ilmarinui: „Didžiagimini, ko sėdi, ko budi, rinktini žemės?“ Sab … Dictionary of the Lithuanian Language
kilmingumas — kilmingùmas sm. (2) → kilmingas: 1. NdŽ. 2. Darbas parodo žmogaus kilmingumą rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pakilus — pakilùs, ì adj. (4), (3b) [K]; SD121,127, Q161 1. pakilęs, aukštas (apie vietą): Žinosim, kur slesna vieta, kur pakilì Lp. Svėdasų miestelis stovi ne kalne, tiesa, vis dėlto labai pakilioje vietoje Vaižg. Susiradau sau vietą ant pakilaus,… … Dictionary of the Lithuanian Language
papuošplunksnis — papuošpluñksnis, ė smob. (2) kas kokiu nors išorės bruožu stengiasi pasirodyti esąs kilmingas, orus: Aš pažįstu daug tokių papuošplunksnių pravardžių A1884,319 … Dictionary of the Lithuanian Language
prakilnus — prakilnùs, ì adj. (4) 1. Q137 žr. kilnus 1: Darbininkų judėjimas eis tiesiuoju keliu prie savo prakilnių tikslų (sov.) rš. Tesie skaisti širdis ir prakilni mintis! Vd. Dievs ant sosto prakilnaũs tau paliepė sėstis K.Donel. prakilnù n.: Idant… … Dictionary of the Lithuanian Language
rankovė — sf. (1) 1. SD315, R, N, K drabužio dalis, dengianti ranką: Jupa su rankovėm, o šlebė be rankovių J. Apsivilk šitais [marškiniais], su rankovėm – atsikasojai, ir gerai Smal. Rankovėj skylė pratrūko Šlčn. Išvirkščia rankovė Dkš. Rankovėm siaurą… … Dictionary of the Lithuanian Language
tituluotas — tituluotas, a adj. (1) turintis titulą, titulų, kilmingas: Senas tituluotų bajorų, buvusių to dvaro savininkų, giminės herbas restauruotas A.Gric … Dictionary of the Lithuanian Language
turnyrinis — turnỹrinis, ė adj. (1) 1. skirtas sporto turnyrui: Turnỹrinė lentelė DŽ1. Turnỹrinė šachmatų partija DŽ1. 2. skirtas patinų dvikovai: Ragai – stipriųjų, drąsiųjų puošmena, kilmingas turnyrinių kovų ginklas sp … Dictionary of the Lithuanian Language
